išspirti

išspìrti, ìšspiria, išspýrė 1. tr. Rtr, Š, Ser smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: Išspìrti iš aikštės sviedinį DŽ¹. Aš visą lovos galą išspýriau Skr. Juodžemio grumstas briedžio išspìrtas NdŽ. ^ Jau kielė su garniu ledą išspyrė LTR. Parlėks kielės – išspìrs ledą Dr. ║ išdaužti, išlaužti, išmušti, sužaloti: Jam anais metais arklys koją išspýrė Ds. Jaučiai bėgdami sumindė visus, kitam ir dantis išspyrė BsPII307. Kai krito nuo stogo, išspýrė dantis Šk. 2. tr. prk. išvyti, išguiti: Ištrauks piningus ir išspìrs lauko Krš. Matos, ka greit ir iš pleciuko išspir̃s Brž. Mat ir išspyrė tamstą iš Joniškėlio! Žem. ║ iššvaistyti, išleisti: Niekur pinigo be reikalo neišspirdamas jis vis tiek išgyvent negali rš. 3. tr. spiriant padaryti: Dingsta, užsilygina šimtai duobelių, kurias išspyrė maži žiogai sp. Arklys, par kūlius eidamas, ugnis ìšspiria PP83. | prk.: Kas tave tokią išspýrė, ka tokia esi? LKT202(Iš). Par tą didį stroką ir bruzdėjimą iš seno kelmo išspyrė tokį vaikelį LTR(Trg). ^ Ožka šoko per tvorą, išspyrė bajorą LTsV169. | refl. tr.: [Vilkas] šoko par kelmą ir išsispyrė tokią gražią, greitą ir spraunią bobelę kaip girnų apatinis akmuo DS215. 4. refl. išsiminti, nusispausti pakojai, paminai, nytims: Spiri tas nytis – teip išsìspira, spiri tas – teip Žeml. 5. tr. atkišti, atstatyti: Ar ne tik Maruikos karvė nūnai nelaidyta, kad tešmuva tep išspìrtas Pls. 6. refl. išsiristi: Du viščiukai iš kiaušinio išsispýrė Jd. 7. tr. išmauti įkištas kojas, nusiauti: Vakarop Dūdjonis, išspyręs klumpes, įsispyrė į senus batus ir išlėkė Ašpurvių link I.Simon. | refl. intr., tr. Dr: Tik virtuvėje ir tebuvo galima išsispirti klumpes I.Simon. Išsispìrk iš kurpių i pasileisk basas karviums už akių Stak. Išsispìrk batelius, tai mažiau kojos degs Kn. Išsispìrk iš kurpių – greičiau pabėgsi Jrb. 8. intr. šnek. išbėgti, pasprukti: Sučiupęs marškinius, vagis tuojau išspyrė laukan BsPII278. 9. tr. priversti ką daryti: Išspýrė, kad atduot pinigus Arm.

◊ iš grum̃sto išspìrti gauti, įsigyti, pelnyti iš menkiausio dalyko: Jis moka ir iš grum̃sto pinigą išspìrt Vlkv.

[kaĩp, lýg] iš kélmo [vélnio] išspìrtas

1. netikęs, nesumanus, neapsukrus: Kad jis man atrodo toks lýg iš kélmo išspìrtas Mrj. Ar jie iš kélmo išspirtì, ar ką? Prn. Aš buvau ne iš kelmo išspirtas, o visko prityręs vyras K.Bor. Negi ji iš kelmo išspirta, kad taip kalbi [negerai]?! Grž. Kaip iš kelmo išspirtas VP21, S.Dauk.

2. suktas, nesąžiningas: Tas yr vélnio iš kelmãlio išspìrtas Prk.

3. apie visiškai vieną, vienišą žmogų: Aš teip esu kaĩp iš kélmo išspirtà: ne mun vyro buvo, ne mun vaikų yr Žd. Kaĩp iš to kélmo išspìrtas esu – čystas vienas Pln.

iš kélmo išspìrti

1. Ser išgalvoti, pramanyti: Atrodo, kad tai bus bene iš kélmo išspìrta Š.

2. nežinia kur atrasti, iš kur ištraukti: Tokių vyrų iš kélmo neìšspiriama NdŽ. Šitai – malagį iš kélmo išspýrė Pln. Iš kokio kelmo Dievas jį išspyrė, palieka slėpinys Vaižg.

iš kùrpių išsispìrti mirti: Senis iš kùrpių išsispýrė Skr.

iš subinė̃s išspìrtas vlg. netikęs, negudrus, neapsukrus: Ar aš iš subinė̃s išspìrtas: juk ir aš noriu! Jrb.

ne iš kélmo (iš grum̃sto) [šuniẽs, zuĩkio] išspìrtas DŽ gudrus, apsukrus: Palaukš! da ne iš kélmo ir anas išspìrtas – atsirugs tau jį ažkliudžius! Užp. Aš ne iš kelmo šunies išspirta LzP. Mano dukra ir ne iš grum̃sto išspirtà Snt. Mūsų bobos ne zuikio iš kelmo išspirtos I.Simon.

\ spirti; antspirti; apspirti; atspirti; įspirti; išspirti; nuspirti; paspirti; parspirti; perspirti; praspirti; prispirti; suspirti; užspirti